nuregėti

nuregėti
nuregė́ti, nùregi, -ė́jo N 1. intr. galėti matyti: Nuregiu, regiu šviesiai SD45. 2. tr. Prng pamatyti, pastebėti: Žvalgytojai vienok naktį nenuregėjo žemaičių artinanties S.Dauk. Buvo kas nors nuregėjęs, kame piningus slėpė, dėl to ir pavogė Šts. Šuo iš bandos kaip parbėgo, į užugnį atsisėdo, laižydamos uostinėjo, jis tą mėsą nuregėjo Š(Sd). Nudaboju, nuregiu SD416. Pats ją nuregėjo ir išrinko sau brš. ^ Ale tik kad kiek akes nuregė́j[o], tiek rankos nugriebė (nori daug turėti, būti turtingas) Lp. Kur akes nuregė̃s, tai tę kojos inves Lp. 3. tr., intr. Sut, N, 421 numatyti, atspėti, suprasti: Aš nuregė́jau, kaip ten buvo, t. y. numačiau J. Nuregi dabartį ir ateitį . Filozofai …, nežinau, kokia dvasia nuregė́davo DP521. Didi priepuoliai turi būt su rūpesčia nuregėti PK229. Nuregiąs, suprantąs, permanąs SD22. 4. refl. Plt nusimanyti, būti apsukriam: Nusirẽginti gaspadinė, kuri žino, kur duoti, ką dirbti, ką priimti, t. y. numananti J. Nusireganti mergė – gal eiti į gaspadines Šts. Nusimanąs buvo vaikis, nusiregąs, ne koks ištiža Šts. \ regėti; apregėti; atregėti; daregėti; įregėti; išregėti; nuregėti; paregėti; perregėti; praregėti; priregėti; suregėti; užregėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • nuregėjimas — sm. (1) 1. N → nuregėti 1: Nenuregėjimas SD427. 2. Sut → nuregėti 3: Protas, supratimas, nuregėjimas SD4. Nuregėjimas Dievo, jog tariant netyčiomis esame korojami, bet žinančiam ir perleidžiančiam Dievui MT183. regėjimas; apregėjimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apregėti — apregėti, àpregi, ėjo 1. tr. Rod pamatyti: Ir pirmadienį apregėsi tus žmonis Šts. Kad būtų buvęs anuo metu su kitais, tad būtų Jėzų apregėjęs DP402. Akimis savo negali apregėt Ižganytojo savo MP87. Jau dar̃ tai tieku tu jį apregėsi (nebematysi)! …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atregėti — atregėti, àtregi, ėjo 1. tr. pamatyti, pastebėti: Yra ir karvių pėdų, nu mes neatregime Dv. Lapė, kur buvus kur nebuvus, prišlytino ir cabakšt žu bandelės – tep boba ją ir atregėjo (tiek ir bematė) Rod. 2. refl. nustoti ką mačius: Atsiregėjau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daregėti — ×daregėti, dàregi, ėjo (hibr.) intr. galėti akimis patirti, primatyti: Aš nedàregiu, o ana nedagirdi Šlčn. Dàregiu nesuvis Ml. Jau kąsnį nedagirdžiu, nedàregiu Lz. regėti; apregėti; atregėti; daregėti; įregėti; išregėti; nuregėt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išregėti — išregėti, ìšregi, ėjo tr. 1. CI608 įžiūrėti, pastebėti: Įdeda į stiklus ir išrega daktarai visas ligas Šts. Aš išregiama iš žmonių esu (aukšta) LMD(Sd). 2. nebegalėti ko matyti, netekti, prarasti: Sūneli manas, artojėli manas, tai aš tave… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paregėti — paregėti, pàregi, ėjo 1. tr. J, Kč pamatyti, išvysti, pastebėti: Paklausysi dainų negirdėtų, nematytų daiktų paregėsi K.Bink. Ir pradės maži vaikai kalbėti lietuviškai ir ant sienų ir tvorų paregėsime parašus [gimtąja kalba] V.Kudir. Aš įlipau į …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perregėti — 1. tr. DŽ per ką kiaurai regėti, matyti: Jai netinka ir perregimos kojinės, ir aptempta suknelė A.Vencl. Saulius nė nedirstelėjo į tėvelio galvą, lyg jis būtų buvęs stiklinis, tikrai perregimas Vaižg. Kaip stiklas parregiamas Sut1. Vanduo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • praregėti — praregėti, pràregi, ėjo 1. intr. DŽ pradėti matyti: Kaip plėkšną akies nuėmė, praregėjo šviesiai akis J. Paklausė aklas, nuėjęs nusimazgojo ir praregėjo M.Valanč. Tik patrynė akis ir praregėjo LTR(Auk). Jis, kai praregėjo, pamatė lanką didelę ir …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • priregėti — priregėti, prìregi, ėjo 1. tr. DŽ įžiūrėti: Lieminingos eglės, pušys į padanges mušės, kurių viršūnių atsivertęs nepriregėsi S.Dauk. Rašo tų laikų rašytojas, teip kruvina mūša buvusi, jog, kol vien priregėti galėjo jūros ledą, sako, vienu krauju …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • regėti — regėti, rẽgi (rẽgia), ėjo; H153, R 1. tr. suvokti žiūrint, matyti: Pastatė ant jo aukštą kuorą, kad iš tolo visi regėtų V.Krėv. Gerai žiūrėk, kad regėtumei FT. Kad tamsta regėtumi, nūsigąstumi! Mžk. Aš gi pati regėjau Aps. Akys rẽgi – darbo yr …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”